Mato 23

₁Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius: ₂„Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. ₃Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. ₄Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. ₅Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. ₆Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, ₇mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos ‘rabi’.

₈O jūs nesivadinkite ‘rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. ₉Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. ₁₀Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus. ₁₁Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. ₁₂Mat kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.

₁₃Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate.

₁₅Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, o kai toks atsiranda, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius.

₁₆Vargas jums, aklieji vadai, kurie mokote: ‘Jei kas prisiektų šventove, tai nieko, o jei kas prisiektų šventovės auksu, tai jis įsipareigoja’. ₁₇Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis – auksas ar šventovė, kuri pašventina auksą? ₁₈Arba, anot jūsų: ‘Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įpareigotas’. ₁₉Akli! Kas gi didesnis – atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą? ₂₀Todėl, kas prisiekia aukuru, tas prisiekia ir tuo, kas ant jo padėta, ₂₁o kas prisiekia šventove, prisiekia ja ir tuo, kuris joje gyvena. ₂₂Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir tuo, kuris jame sėdi.

₂₃Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o pamirštate, kas svarbiausia Įstatyme: teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę. Reikia tai daryti ir ano neapleisti! ₂₄Aklieji vadai, jūs iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį...

₂₅Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesivaldymo. ₂₆Aklasai fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės vidų, tai bus tikrai švari ir išorė!

₂₇Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs panašūs į pabaltintus antkapius, kurie iš paviršiaus gražiai atrodo, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų. ₂₈Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo.

₂₉Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų paminklus ₃₀ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais susitepę pranašų krauju’. ₃₁Taigi jūs patys prieš save liudijate, jog esate pranašų žudytojų vaikai. ₃₂Pripildykite gi savo tėvų saiką!

₃₃Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą?! ₃₄Todėl štai siunčiu pas jus pranašų, išminčių ir Rašto aiškintojų. Vienus jų jūs užmušite ir nukryžiuosite, kitus plaksite sinagogose ir persekiosite nuo miesto iki miesto, ₃₅kad ant jūsų kristų visas nekaltas kraujas, pralietas žemėje, pradedant teisiojo Abelio krauju ir baigiant krauju Barachijo sūnaus Zacharijo, kurį jūs nužudėte tarp šventovės ir aukuro. ₃₆Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šitą kartą.

₃₇Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai! ₃₈Štai jūsų namai bus jums palikti tušti. ₃₉Taigi aš jums sakau: nuo dabar jūs manęs nebematysite, kol netarsite: Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“